LT | EN
  • Įgyvendintas dar vienas medinio Lietuvos architektūros paveldo projektas

    Publikuota spalio 11, 2017 - Naujienos, Projektai


    VšĮ Kultūros paveldo akademija kartu su Lietuvos liaudies buities muziejumi 2017 m. rugsėjo 18-22 d. Rumšiškėse, Medinės architektūros tyrimo ir mokymo centre, įsikūrusiame visai neseniai sutvarkytuose ir pritaikytuose Aristavėlės dvaro rūmuose, įgyvendino projektą „Medinis Lietuvos architektūros paveldas: tradicinių/specialiųjų technologijų pažinimas ir tradicinių amatų mokymo aktualizavimas“. Projekto metu buvo vykdomi teoriniai bei praktiniai mokymai, tęsiantys jau 9-tus metus gyvuojančią tradiciją ir suburiantys medinio paveldo išsaugojimu besirūpinančius asmenis – amatininkus (meistrus) profesionalus, kultūros paveldo apsaugos specialistus, savininkus (valdytojus), akademikus, studentus bei kitus medinio paveldo puoselėtojus.
    Mediniai kultūros paveldo objektai, tai sudėtinė Lietuvos architektūrinio paveldo dalis ir yra vienas svarbiausių ir trapiausių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų. Deja, medis, kaip statybinė medžiaga, yra neilgalaikė, todėl mediniai kultūros paveldo objektai nyksta sparčiau negu mūriniai statiniai, o procesai, turintys įtakos blogėjančiai būklei, intensyvėja. Susirūpinimą kelia medinės architektūros paveldo, kurio esmę sudaro tradicinės/specialiosios jų statybos technologijos, išlikimas ir reprezentavimas. Pastangos jį išsaugoti dažnu atveju nesėkmingos dėl sisteminio meistrų ir jų kompetencijos stygiaus, procedūrų bei susiformavusios darbo praktikos spragų, atliekant tyrimo, vertinimo, projektavimo, priežiūros ir tvarkybos darbus. Esamos situacijos pasekmė – negrįžtamas medinio architektūros paveldo nykimas, jo vertės praradimas ir meistrystės, kaip gyvosios tradicijos, tęstinumo praradimas. Tad šiuo projektu buvo siekiama akcentuoti tradicinių/specialiųjų technologijų medinėje architektūroje svarbą, užtikrinant, kad joms būtų teikiamas prioritetas medinio nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbuose, o specialiosios technologijos būtų fiksuojamos tyrimų medžiagoje, tvarkybos darbų projektuose ir ypač tvarkybos darbų metu, kuomet atsiskleidžia daugiausia technologinių ypatumų.
    Projekto apimtyje organizuotuose teoriniuose mokymuose nemažai dėmesio buvo skiriama aktualioms temoms: apie autentiškų medinių langų išsaugojimo svarbą; apie medienos rūšis, struktūrą, savybes; apie biologinius medinių pastatų pažeidimus: grybus/pelėsius; apie A klasės pastatus (medinių pastatų pritaikymą šiandieniams poreikiams, medžiagų suderinamumą); apie medinių pastatų šildymo sistemų technologinius ypatumus: krosnis, židinius ir kt.  Pranešimus projekto dalyviams skaitė Lietuvos liaudies buities muziejaus kultūros paveldo specialistai dr. Rasa Bertašiūtė ir Romas Valantis, asociacijos „Medžio meistrų draugija“ vadovas Kęstutis Cikanas, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros doc. Inga Juodeikienė, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto direktorius dr. Raimondas Bliūdžius, Minsko kultūros ir meno universiteto doc. dr. Andžela Mickevič, krosnių meistras Artūras Šuliokas.
    Po teorinių paskaitų mokymų dalyviai (betarpiškai apžiūrint konkrečius muziejaus statinius ir eksponatus) buvo supažindinti su medinių pastatų statybos technologijomis, su senaisiais medžio apdirbimo įrankiais, su grybų/pelėsių ir kitų biologinių kenkėjų pažeistais pastatų konstruktyvais, su medinių pastatų šildymo sistemų technologiniais ypatumais ir pan., vyko diskusijos, kurių metu buvo išsakyta nemažai praktiškų patarimų, kaip vienus ar kitus klausimus ar problemas yra siūloma spręsti.
    Praktiniams mokymams buvo pasirinktas muziejuje esantis svirnas – lobynas. Unikalios architektūros, raiškaus silueto, grakščių formų, nedidelių matmenų dviejų aukštų pastatas itin tiko mokymo tikslams – per trumpą laiką galima ne tik pademonstruoti, bet ir atlikti dalį skirtingų darbų, dalykiškai aptarti tvarkybos metu iškylančias problemas. Svirnas – lobynas statytas XVIII a. viduryje, 1968 m. į muziejų perkeltas iš Grybų k., Sarių sen., Švenčionių r., o sutvarkius bei pritaikius Aristavėlės dvaro rūmus, 2015 m. dar kartą perkeltas į muziejaus dvaro sodybos teritoriją. Perkeliant minimą objektą į kitą vietą, jis buvo dalinai išrinktas, todėl atstatant naujoje vietoje, buvo reikalinga atlikti kai kuriuos tvarkybos darbus (akcentuojant ir taikant tradicines/specialiąsias technologijas).
    Praktinių užsiėmimų metu (kiek tai leido nelabai palankios oro sąlygos – nuolatinis lietus) mokymų dalyviai nedidelėmis grupelėmis, vadovaujant meistrams, dirbo su atskirais svirno – lobyno konstrukcijų elementais: buvo tvarkoma (dalinai atkuriant sunykusias medines detales) pastato stogo konstrukcija, pirmo aukšto grindys, balkono tvorelės, laiptai, karnizai ir kiti smulkūs konstrukcijų elementai. Mokymų dalyviams buvo sudarytos galimybės išbandyti įrankius ir senąsias medinių pastatų statybos technologijas, su meistrais profesionalais aptarti atskirų pastato konstruktyvų įrengimo bei restauravimo niuansus.
    Paskutiniąją mokymų dieną buvo organizuota apskrito stalo diskusija „Medinio paveldo (iš)likimas“, kurioje renginio dalyviai aptarė teorinių bei praktinių užsiėmimų rezultatus, išsakė savo nuomones bei pasiūlymus tiek dėl medinio paveldo apsaugos bei tvarkybos, tiek dėl panašaus pobūdžio mokymų bei seminarų rengimo.
    Džiugu, kad mokymai sulaukė tikrai nemažai medinio paveldo objektams neabejingų skirtingų profesijų žmonių dėmesio, nes šiame renginyje per penkias dienas dalyvavo apie 80 dalyvių.
    Projektą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos bei Lietuvos liaudies buities muziejus. Projekto informacinis partneris – portalas SA.lt

    Daugiau informacijos:
    VšĮ Kultūros paveldo akademija programų koordinatorė Agnė Žilinskaitė, mob.tel.: 861381889, el. paštas: zilinskaite.agne@gmail.com

     

      

     

     

     

     

     

    Fotonuotraukų autoriai: E. Šemiotas, A. Žilinskaitė, R. Kraujalis.